Secrets.

Got a secret

Can you keep it?

Swear this one you'll save

Better lock it, in your pocket

Taking this one to the grave

If I show you then I know you

Won't tell what I said

Cause two can keep a secret

If one of them is dead…

Kiekvienas turi paslapčių, kiekvienas saugo paslaptis. Paslpatys kartais būna skaudžios, kartais piktos. Paslaptis - tai toks dalykas, kurį laikome tyliai savyje, užrakintą kažkur giliai. Dažniausiai pasalptis mums patiki labai artimi žmonės arba draugai, tačiau ne visada. Kartai žmonės vadinami "draugais", kurie žino mūsų paslaptis, gali išduoti mūsų paslaptis žmonėms, kurie mūsų nemėgsta. Tai vadinama išdavyste.. Ne vieną kartą teko įsitikinti kas yra paslapčių išdavystė.

Laikydami paslpatis savyje, jaučiame didelę atsakomybę, nes žinome jei išduosime to žmogaus pasalptį jausimes blogai, tarsi sugriovę kažkieno gyvenimą. Taip, net viena mažyte paslaptėlė gali sugriauti vieno žmogaus tobulą gyvenimą..

Kartais apie žmones sprendžiame iš išorės. Kartais žmonės mums atrodo per daug idealūs, kad galėtų turėti paslapčių iš praeities. Tačiau staiga sužinome visas paslaptis ir susidarome visai kitą nuomonę apie tą žmogų.

Žinoma, paslaptys gali būti ir nereikšmingos, per daug paprastos, kad atrodytų labai įdomios. Bet be abejo mes turime laikyti paslapatis, jų neišduoti, nes galime įskaudinti arba sugriauti kažieno gyvenima. Privalome patikėti paslaptis tik tiems žmonėms apie kuriuos žinome viską ir tikrai jais pasitikime.

Pati kartais jaučiuosi kaip paslapčių dėžutė kuri žino per daug paslapčių. Nežinau kodėl, bet žmonės manimi dažniausiai pasitiki ir patiki savo paslaptis man. Žinodama per daug paslapčių dažniausiai jaučiuosi blogai, net pati nežianu dėl ko. Galbūt dėl to, kad norisi su kažkuo tomis paslaptimis pasidalinti.. Bet aš puikiai žinau, kad privalau laikyti paslaptis saugiai, stengtis jų neišduoti, kad ir kokios jos būtų...

Cause two can keep a secret

If one of them is dead.

xo xo MissChérie.

Atradimas.

Kiekvienas tai supranta vis kitaip. Kiekvienam tai reiškia kažką kito... Atradimas, tai žodis kurį suprantame skirtingai..

Man atradimas yra bet kas. Tai neturi būti daiktas.. Man atradimas gali būti ir neapčiuopiamas, abstraktus dalykas, kuris man teikia džiaugsmą, laimę ir kažką nepaprasto...

Kai užklumpa bloga nuotaika arba šiaip bloga savijauta, visuomet atrandu kažką nepaprasto, kas man tikrai atneša nepaprastą džiaugsmą, pasididžiavimą savimi..

Vakar kaip tik mane užklupo blogos nuotaikos diena, nieks neįtiko, viskas buvo blogai, net pati nesupratau dėl ko... Staiga, visai netikėtai atradau patį nuostabiausią dalyką: muziką!!

Žinau, tai skmaba pakankamai kvailai, tačiau atradau tai ko man labiausiai reikėjo - nuotaiką! Nuostabią nuotaiką, kuri praskaidrino mano dieną, neleido užsidaryti savyje ir liūdėti... Tai muzika, vienintėlis dalykas kuris neleidžia man liūdėti ir greitai užmigti. Atradau pačią nuostabiausią muziką... Klausant ją užliejo daugybė nuosta biausių ir nepaprastų jausmų, kurie mane privertė susismastyti. Apie viską.

The Bird And The Bee - Don't Stop The Music - štai toks pavadinimas dainos, kuri privertė mane susimastyti ir apgavoti begalę dalykų...

Siūlau paklausyti ir jums, mielieji tokios muzikos, ypač tada, kai užklumpa tragiškai bloga nuotaika. Gal ir jums atsivers širdis...

Bird And The Bee

Kvepia pavasariu?

Taip, tai metas kai mūsų mažas širdutes užplūsta džiaugsmo akimirka: artėja pavasaris! Pavasaris - tai ne tik gamtos prisikėlimas, tai meilės pasibeldimas į mūsų širdeles... Meilė, meilė, meilė...

Tačiau ir be meilės rasime daugybę nuostabių dalykų, kurie atsitinka mums artėjant nuostabiajam pavasariui...

Kai mus užklumpa liūdėsys ir ilgėsys, pamatome nušvitusius saulės spindulius ir suprantame, kad į mūsų mažas ir stebuklingas širdėles pasibeldė pavasaris...

Pavasaris į mano stebuklingąją širdelę pasibeldžia net ir niūrų ir tamsų žiemos vakarą, kai gaunu nuostabią ryškių, nuostabiai kvepiančių tulpių puokštę...

Galvojimai ir Apgalvojimai...

Šiandien kepdama savo nuostabiuosius sūrio pyragėlius ir kartu klausydama "Nouvelle Vague" širdį gydančių giesmių, pagalvojau apie draugystę. Žinau, tai labai banali tema, tačiau kartais galvoju, kad draugystė yra labai svarbi, bet kartais apgaulinga. Kiek prisimenu savo draugysčių... Visokių buvo, bet svarbiausia niekuomet neišduodavau ir aišku dabar neišduodu draugų. Galbūt dėl to, kad man būtų skaudu išduoti draugą vien dėl to, kad susipykom dėl kažkokio menkniekio, o gal dėl to, kad moku greit atleisti visas piktadarystes? Kartais sunkios būna tos draugystės, kai pagalvoji... Gal geriau būti vienišam? Nereikėtų tada saugoti daugybės paslapčių ir jausti kaltę vien dėl savo ilgo liežuvio... Tačiau per tuos savo ilgus galvojimus ir apgalvojimus užmirštu daugybę dalykų, tokių kaip pyragėlių kepimas orkaitėje... Iš tiesų, iš mano galvos visiškai išgaravo tai, jog orkaitėje kepa mano nuostabiai gardūs pyragėliai. Tiesa, mano pyragėliai buvo beveik sveiki (: Dabar jie saugiai guli mano skrandyje ir džiaugiasi gyvenimu {:

Po mano pyragėlių kepimo iškart paskambino draugė. Tada supratau, kad vieniša nesijausčiau tokia laiminga ir pilna gėrio... Su drauge tiek daug prisijuokėm ir tiek daug dalykų apšnekėjom, tiek daug visko išsipasakojom... Tas pusvalandis pasišnekėjimo man atnešė tiek daug nuostabaus ir nereikšmingo juoko... Per tas trisdešimt minučių visiškai pamiršau, kad kažkas egzistuoja...

Bet, kad ir ką sakytume vienišas nesijausi laimingas.

"Vyšninis"

Sveiki,

Tai mano "Vyšninis" dienoraštukas, kuriame dalinsiuosi mintimis su Jumis! Šį dienoraštuką pradėjau rašyti įkvėpta įvairių minčių, mano mėgstamų dalykų, kurie nelaidžia man liūdėti... Tai istorija apie mane, apie tai ką mėgstu, apie tai kas man yra svarbu...
Šis dienoraštis yra vyšninis turbūt dėl to, kad viskas man yra saldu ir gražu kaip vyšnia....